Saldutiškio dvaras minimas nuo XVIII a. pabaigos. Vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaru.
Antanas Jaloveckis (1772–1852) minimas kaip dvaro įkūrėjas.
Dvarui priklausė šie kaimai: Antalamestė, Krivasalis, Plaučiškės, Trinkūnai, Pakievenis, Pavyžintis, Varniškis, Vilkolakis, su 59 žmonėmis.
Dvaro rūmuose 1919 m. gruodžio 9 d. pietų metuIš Jaceko Szulskio kolekcijos
XIX a. I pusėje pastatomi rūmai (manoma, kad 1830 m.), 1843 m. svirnas (1928 m. jo sienas panaudojus pastatoma Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia).
Nuo 1888 metų dvare laikoma Angelno galvijų banda. XIX a. pab.- XX a. pr. pastatomi ūkiniai pastatai (arklidė 1898 m., tvartas 1898 m., kluonas, ledainė), rekonstruojami rūmai, įkuriamas parkas. Dvaras tuo metu priklausė Anelei Vitkevičiūtei (mirė 1917 m.) ir jos vyrui Boleslovui.
Klasicizmo stiliaus rūmai buvo perstatinėjami, daug kartų keitė savo paskirtį. Veikė apskrities, valsčiaus centras, mokykla. Buvo nuniokoti per Pirmąjį pasaulinį karą. 1918 m. rūmuose įsikūrė revoliucinis komitetas, vėliau - pagrindinė mokykla. 1920 m. rudenį pastate apsigyveno Panevėžio šaulių būrys, kovojęs su lenkais. Būrio vadu buvo Povilas Tyrulis. 1922 m. iš Rusijos grįžęs kunigas Natanas Maciulevičius Saldutiškio dvaro rūmų salėje įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. Žemės reformos komisija dvaro rūmus perdavė parapijai. Pastate įsikūrė klebonija. Pirmasis Saldutiškio parapijos klebonas nuo 1924 m. buvo kun. Stasys Švėgžda. Saldutiškio Romos katalikų bažnyčia 1926 m. balandžio 4 d. Popiežiaus Pijaus XI Apaštaline Konstitucija „Lituanorum gente“ priskirta Kaišiadorių vyskupijai. Bažnyčia tapo Saldutiškio dekanato centru. 1938 m. J. E. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta saleziečiams pasiūlė Saldutiškio parapiją. Saleziečiai, priimdami Saldutiškį, planavo čia įsteigti naujokyną. Pirmuoju klebonu buvo paskirtas kun. J. Gustas (1906-1958), kuris įsikūrė Saldutiškio rūmuose. Jam trumpą laiką talkininkavo kun. J. Žemaitis (1938-1940 m. buvo vikaras). Vėliau darbavosi salezietis kun. J. Frainas. Bolševikų okupacijų metu abu saleziečiai buvo suimti už antitarybinę veiklą (kun. Juozas Frainas 1949 m. ištremtas į Sibirą). Lietuvos Atgimimo laikotarpiu dar trumpą laiką 1986-1987 m. klebonavo salezietis kun. Zenonas Navickas. Jam išvykus, Saldutiškį perėmė Kaišiadorių vyskupija.
Karo metais rūmuose veikė ligoninė. Po karo būstinę įsikūrė stribai. Nuo 1949 metų rūmuose buvo vidurinė mokykla. Vėliau šioje teritorijoje pastatyta mokykla, sudarkiusi dvaro ansamblį. Ją statant nugriauta keletas senų dvaro pastatų (ledaunė ir kt.).
Rūmai 1919 m.
Iš Jaceko Szulskio kolekcijos
Nuo 1888 metų dvare laikoma Angelno galvijų banda. XIX a. pab.- XX a. pr. pastatomi ūkiniai pastatai (arklidė 1898 m., tvartas 1898 m., kluonas, ledainė), rekonstruojami rūmai, įkuriamas parkas. Dvaras tuo metu priklausė Anelei Vitkevičiūtei (mirė 1917 m.) ir jos vyrui Boleslovui.
Klasicizmo stiliaus rūmai buvo perstatinėjami, daug kartų keitė savo paskirtį. Veikė apskrities, valsčiaus centras, mokykla. Buvo nuniokoti per Pirmąjį pasaulinį karą. 1918 m. rūmuose įsikūrė revoliucinis komitetas, vėliau - pagrindinė mokykla. 1920 m. rudenį pastate apsigyveno Panevėžio šaulių būrys, kovojęs su lenkais. Būrio vadu buvo Povilas Tyrulis. 1922 m. iš Rusijos grįžęs kunigas Natanas Maciulevičius Saldutiškio dvaro rūmų salėje įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. Žemės reformos komisija dvaro rūmus perdavė parapijai. Pastate įsikūrė klebonija. Pirmasis Saldutiškio parapijos klebonas nuo 1924 m. buvo kun. Stasys Švėgžda. Saldutiškio Romos katalikų bažnyčia 1926 m. balandžio 4 d. Popiežiaus Pijaus XI Apaštaline Konstitucija „Lituanorum gente“ priskirta Kaišiadorių vyskupijai. Bažnyčia tapo Saldutiškio dekanato centru. 1938 m. J. E. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta saleziečiams pasiūlė Saldutiškio parapiją. Saleziečiai, priimdami Saldutiškį, planavo čia įsteigti naujokyną. Pirmuoju klebonu buvo paskirtas kun. J. Gustas (1906-1958), kuris įsikūrė Saldutiškio rūmuose. Jam trumpą laiką talkininkavo kun. J. Žemaitis (1938-1940 m. buvo vikaras). Vėliau darbavosi salezietis kun. J. Frainas. Bolševikų okupacijų metu abu saleziečiai buvo suimti už antitarybinę veiklą (kun. Juozas Frainas 1949 m. ištremtas į Sibirą). Lietuvos Atgimimo laikotarpiu dar trumpą laiką 1986-1987 m. klebonavo salezietis kun. Zenonas Navickas. Jam išvykus, Saldutiškį perėmė Kaišiadorių vyskupija.
Karo metais rūmuose veikė ligoninė. Po karo būstinę įsikūrė stribai. Nuo 1949 metų rūmuose buvo vidurinė mokykla. Vėliau šioje teritorijoje pastatyta mokykla, sudarkiusi dvaro ansamblį. Ją statant nugriauta keletas senų dvaro pastatų (ledaunė ir kt.).
Rūmai 1919 m.
Iš Jaceko Szulskio kolekcijos
Prie dvaro buvo supiltas kelias, vedantis į stotį. Jis pramintas Saldutiškio alėja.
Dvare buvo didelis sodas (neišlikęs, naujas užsodintas šiaurinėje sodybos dalyje).
Apie rūmus buvo rožių takai - alėjos, kuriuos padvigubindavę prie rūmų buvę veidrožiai.
Saldutiškio dvaro sodybos teritorija
11,9 ha
Pagal 1811 m. surašymą Saldutiškį valdė Martyno Valiulio sūnus Antanas. Martynas Valiulis mirė 1802 m.
Apie 1832-1833 m. Saldutiškį nupirko Antanas Jaloveckis (Antoni Borzeniec Jałowiecki, 1772–1852). Kaip minėjau, XIX-XX amžių sandūroje, dvarą valdė Anelė Vitkevičiūtė ir jos vyras karo inžinierius, generolas Boleslovas Jaloveckis. Čia pas savo tetą 1901-1903 m. bei 1914 m. atvažiuodavo dailininkas, rašytojas, dramaturgas, fotografas, filosofas Stanislovas Ignacas Vitkevičius (Stanisław Ignacy Witkiewicz, 1885-1939).
Stanislovas Ignacas Vitkevičius su tėvu apie 1893 m.
Iš Tatrų muziejaus Zakopanėje fondų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą